Ramosardapes o mištardimasko lil palo khetanimasko bućaripe maškar UNS (ĆŽS) thaj Nacionalno konsilo rromane nacionalne minoritetostar
Prezidento Ćidimatengo žurnalistonengo Srbijako (UNS) Vladimir Radomirović thaj prezidento Nacionalne konsilesko rromane nacionalne minoritetostar Dalibor Nakić, ramosardine ađes ande Ćidimasko bešimasko than mištardimasko lil palo khetanimasko bućaripe ando kamipe katar pherdo thaj efikasno andralunipe forutnengo kale minoritendar ando kotor katar ašunimasko informišipe.
Prezidento Nacionalne konsilestar rromane nacionalne minoritetostar o Nakić inkalda kaj si godova semno anglunipe ando kotor savo si phanglo palo informišipe pe rromani čhib, a savo si,ando mištaripe e Dine mothodimasa pale nacionalne konsilurja nacionalne minoritendar dino lenđe, so sikavel majbaro đindo medijengo pe godoja čhib, sar vi žurnalisturja rromane nacionostar.
„Gîndisaras kaj pe godova varo aresasa te phagas varesave stereotipurja thaj predrasude save si phangle pala rromano amalipe. Semno si kaj paša khetanimasko bućaripe ćeras e promocija amare amalimastar majbuhle ašunimašće – te ašunelpes amaro kkrlo, dićhimata, ideje thaj inkaldimata, sar vi te o ašunipe pindžarelpes e pharimatenca savenca amaro amalipe malavelpes, sar vi e sikavimasa katar lačhi praksa“, mothoda o Nakić.
Vo inkalda kaj e Konsilešće kale minoritendar si semno zurjavipe katar ĆŽS ando arakhadipe rromane čhibjako, detot mašakr teljaripe ramosarde medijengo pe godova čhib, dićhimasa kaj si cîrra jal naj, sar vi ando sićope e Rromengo save losaren o žurnalistonengo bućarimasko akharipe.
Vo inkalda kaj e Konsilešće kale minoritendar si semno zurjavipe katar ĆŽS ando arakhadipe rromane čhibjako, detot mašakr teljaripe ramosarde medijengo pe godova čhib, dićhimasa kaj si cîrra jal naj, sar vi ando sićope e Rromengo save losaren o žurnalistonengo bućarimasko akharipe. „Semni si amenđe tumaro zurjavipe ando arakhadipe rromane čhibjako dićhimasa kaj sam amen pala integracija, a niči pala asimilacija. E čhib, savo ćerelmen pindžarde, maj paluno si ačhadipe asimilacijaće, a areslam te arakhasles majbut katar milja brša. Godova si barvalipe niči pala amen e Rroma, no vi barvalipe pale Srbija“, mothoda o Nakić.
„Semni si amenđe tumaro zurjavipe ando arakhadipe rromane čhibjako dićhimasa kaj sam amen pala integracija, a niči pala asimilacija. E čhib, savo ćerelmen pindžarde, maj paluno si ačhadipe asimilacijaće, a areslam te arakhasles majbut katar milja brša. Godova si barvalipe niči pala amen e Rroma, no vi barvalipe pale Srbija“, mothoda o Nakić.
Prezidento ĆŽS/UNS Vladimir Radomirović inkalda kaj si kava mištardimasko lil but semno palo Ćidipe, kaj godoleja majzurjavelape vi amaro ćidipe, sar vi kaj paćal kaj ando pašo avutnipe avela e Rroma ande organurja katar ĆŽS thaj kaj avelamen žurnalisturja savi avena pinžarde saste ašunimašće, a save si kotor rromane amalimasko.
„Ođarde sam kaj šaj te ažutisaras Konsilešće thaj rromane amalimašće savi si semno kotor amare amalimatar thaj savi si dešbršutnimatenca sas čhutini pe rig, sar vi o medijako kotor. Paćas kaj kasavi situacija lačharelape ande avutnimašće brša thaj kate sam pala sa jekh kotor zurjavimasko“, mothoda o prezidento katar ĆŽS Radomirović. Vo inkalda te fundosarelpes odbori palo khetanimasko bućaripe ando savo e manuša katar ĆŽS thaj kale Konsilestar avena ando sajekhđesesko kontakto pala ažutisaripe jekh avreske.
Po naisaripe kale mištardimaske lilestar save ađes ramosardine Radomirović thaj Nakić, ĆŽS ando kotor katar žurnalistikano sikavimasko thaj ćerela sikavipe pala membrurja rromane nacionalne minoritetostar, dela zurjavipe palo buhljaripe thaj nakhadipe medijengo pe rromani čhib, therela thaj dela ažutisaripe palo teljaripe, lačharipe thaj uladipe medijengo pe rromani čhib, sar vi zurjavipe palo ramosaripe projekturjengo palo khetanimasko linipe kotoresko pe konkursurja…
Mištardimasko lil palo khetanimasko bućaripe mašakr ĆŽS thaj Nacionalno konsilo rromane nacionalne minoritetostar ande Srbija ramosardapes ando kamipe te zurjavelpes paćivalipe, lesamallipe thaj therdipe dine mothodimastar orturjendar e Rromendar, pala pherdi thaj efikasna inkluzija e Rromenđi ande sa kotora katar amalimasko trajo, a detot ando kotor katar ašunimasko informišipe.